Atvykus į Kanadą skubiausiu reikalu tapo Eros PR (legalaus gyventojo) statusui gauti reikalingų dokumentų paruošimas ir išsiuntimas. Visas anketas jau turėjome atsispausdinę Lietuvoje, todėl trūko tik įvažiavimo štempelio ir medicininės apžiūros. Pastarąją atlikti gali tik tam tikri sertifikuoti Kanados gydytojai, pripažįstami CIC (Kanados imigracijos tarnybos). Pagal rajoną radome visą jų sąrašą. "Patikimiausiu" pasirodė Stephen Reznek klinika, kadangi pavardė daugiau mažiau panašėjo į baltojo europiečio. Nors piktai nusiteikę prieš Lee, Yon, Ju ir t.t. pavardes nieko neturime, bet asmeninė patirtis ir sveika nuovoka sako laikytis nuo jų atokiau. Taigi, pasiskambinom ir po nepilnos savaitės susiruošėme techninei Eruko apžiūrai. Iš Lietuvos jokių dokumentų nesivežėme, kadangi Era neskiepyta ir toks faktas 100% būtų užkliuvęs čionykščiam gydytojui. Telefonu gydytojo administratorė nesvietiškai lėtu monologu aiškino kaip rasti jų kliniką. Gęstantis Tomo (navigacijos) balsas šiaip ne taip atvedė mus į vietą. Įėjus ta pati krabo pavidalo administratorė ilgai ir nuobodžiai vinguriavo po ofisą nesiteikdama greičiau sutvarkyti registracinių dalykų. Galiausiai kantrybę praradusi pacientė užvirino aukštą natą, po kurios procesas pajudėjo vos pastebimai greičiau. Suplojus 150CAD, užpildžius visus dokumentus dar palaukėm keletą minučių, kol atsilaisvino lėktuvo tualeto dydžio medicininės apžiūros kambarėlis. Per tą laiką po "kliniką" (sunku ją taip pavadinti, nes įėjus daugiau primena bibliotekos kartoteką) blaškėsi ryškiai nuo skalbimo patampytu mėlynu megztiniu ir akivaizdžiai padėvėtom kelnėm pasipuošusi persona. Ta pati persona ant peties nešiojosi rūkstantį (tikrąja to žodžio prasme) "proškų" kibirėlį. Galiausiai to kibirėlio turinys mistiškai nusėdo ant pagyvenusio dieduliuko kaklo...ta persona kažką pabūrė, pavaražijo ir seneliuką išleido pro duris. Galiausiai moteriškė krabas pakvietė mus į kajutę. Era su visais rūbais, gerokai nekeistoms sauskelnėm paguldėm ant popierium užtiesto apžiūros stalo. Krabas brūkštelėjo tušinuku ant popieriaus ties galvyte ir kojytėm, o paskui centimetru išmatavo atstumą - 69 cm. Panašu, kad per kelionę nepaaugom. Galiausiai visa turtą ir pasvėrėm - 9200g ...kažkodėl atrodo, kad gera puskilį reikia atmesti, Eros žandai ir užpakalis turėtų sudaryti kokius 7kg, o visa kas lieka dar 1.5kg. Pasisvėrę dar palaukėme geras 10 min., kai netikėtai pasirodė aptriušęs burtininkas. Pasirodo jis ir buvo tas Daktaras Razina. Paprašęs, kad palauktume, kol atsilaisvins dar vienas kambarėlis, pasiklausė mūsų iš kur esame. Pasirodo jis kilęs iš Čekijos Respublikos - tiksliau jo senelė. Pats kalba olandiškai, o čekiškai nebe. Taigi, Daktaras Rezina Erą apžiūrėjo man ant rankų. Nenurenginėjo, labai atsargiai klausė širdutes, plaučiukų, patikrino visus refleksus, akytes, ausytes, paklausinėjo, ar neturime kokių nusiskundimų ir galiausiai uždėjo štempelį "sveika". Taip baigėsi mūsų pirmas vizitas pas Kanados gydytoją.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą