Šiandien perlipome labai svarbų slenkstį - iš kūdikystės į vaikystę. Per metus mažoji nukeliavo nerealiai ilgą kelią, iš mažo bejėgio gumulėlio pavirto linksmu, šlepsinčiu savo pačios kojytėmis, barbenančiu skiemenukus ir nuolatos besišypsančiu kamuoliuku. Galbūt norėtųsi, kad ir jos gimtadienis būtų kažkuo ypatingas. Manau kiek pavyks, tiek pavyks - būnant toli nuo savų ir artimų žmonių šilto ir artimo bendravimo trūks, tačiau kambariui dekoracijų pridarysime. O Era švyti ir demonstruoja trečią prasikalusį dantuką nejausdama jokios nostalgijos. Jai svarbiausia, kad mato mamą, tėtį ir sesę (geriau, kai ne per dažnai).
Visa savo esybe mažoji jubilijatė yra nepaprastai pozityvus vaikas. Tiesą sakant kai kada pagalvojame ar todėl, kad turime po namus siausiančią 2 metų krizę mažoji pagrandukė atrodo tokia lipšni ir paprastai auklėjama, ar tiesiog ji tokia gimė. Nors gimė kaip viesulas - nelauktai, netikėtai, neperspėjus...ir dar trim savaitėm anksčiau. Taifūniška prigimtis liko ir iki šiol: knygos suskaitomos puslapius pasiliekant rankose, batų spinta magentiškai traukia kramtomu, graužiamu, laižomu turiniu (iš tiesų mūsų batai tiesiog švyti), visi sukabinti rankšluostėliai, rūbai jau seniai slepiami lentynose, kitaip žaibiškai keliauja ant grindų...Era labai aktyvus ir guvus vaikas, tačiau labiausiai paperka visus savo šypsena. Šypsosi visur, visiems, visada...faktiškai visada, net kai verkia. Jos juoko pilni namai, kvatojamės iki žagsulių. Smagiausia, kad juokauti ji mėgsta pati. Jau nuo pusės metų mėgstamiausias žaidimas - slėpynės. Vėliau net už pilvo susiėmus juokdavosi pamačiusi mūsų veido grimasas, paskui pakutenus padukus, paplojus per "dubcę", vėliau užtekdavo padaužiško žvilgsnio. Kiekvienas ryto pabudimas - plati šypsena, šokinėjimas iš džiaugsmo, kai prieini prie jos lovytės pasiimti ant rankų. Vakare užmiega su ta pačia nebylia šypsena ant lūpų. Manau visas pasaulio grožis telpa toje ramioje veidelio išraiškoje. Nepamatuojamas, neperpasakojamas...ir net nenufotografuojamas. Tiesiog lieka mūsų širdyse. Tad ir šiandien sveikindami savo mažąją pametinukę pirmiausia dėkojame ne sau, ne kitiems, o jai, kad mus pasirinko, kad į namus atnešė neįkainojamą gėrio, paprasto džiaugsmo, nepaperkamos laimės ir tyros meilės dvasią.
