Kadangi pirmieji metukai jau artėja prie apskrito, tiksliau akivaizdžiai vertikalaus 1, vis dažniau pamąstom kaip greitai jie prabėjo antrajam leliukui. Atrodo Uma taip ilgai augo, o Eros augimo nebespėjam gaudyti. Lyg ir vakar dar miegojo 20 valandų per parą, o šiandien jau visur ledna, rausiasi, kažką švebeldžiuoja, mosikuojasi rankom, reiškia pasitenkinimą ir pyktį, stojasi, bando žingsniuot įsikibus abiem rankytėm. Metų pabaigoje mažiai dažnai būna nepalyginami su bendraamžiais, net su Uma Eros nebelyginam, tik karts nuo karto prisimenam, kad sesė kažką arba mokėjo, arba dar nemokėjo daryti. Štai, kad ir kalbos vystymasis. Umos kalba prasidėjo nuo žodžio "tete" ir labai aiškaus "ne". Mažoji ant visko dėjus...vienintelis žodis, kurį dabar taria - "dėjau" ir deda totaliai ant visko, parodo pirštu į tyrelę - "dejau", parodo į sesės žaislus - "dėjau", parodo į gėlę "dėjau". Ir taip deda išraiškingai, kaplius apatinius atkišus, kad niekaip nesuklysi suprasdamas. Taip, kad mažosios požiūris į pasaulį labai griežtas ir sakyčiau vienareikšmiškas. kažkada dar bandė sakyti žodį "tete", bet daba tik "deda".
Savaitgalį bandžiau užmaukšlinti tokias atviras basutes - na kaip ne kaip jau beveik vasara, nors lauke vis dar +13. Basutės be pirštų aspaugų, tad suprantamai, kad tokiam pypliui buvo gana keistokas jausmas jas dėvėt. Era buvo ryškiai nepatenkinta ir nesusipratus "dėjo" ant mano pastangų ją pavedžiot lauke, kad nors kiek pasipraktikuotų elegantišką eiseną. Kojas statė ant pačių pačiausių kojų pirštų galiukų, griuvo kliųdama už savo pačios kojų į priekį, kaip sliekas į visas puses vyniojosi, kol galiausiai ėmė labai garsiai "dėt" ir nusprendėm basutes numaut ..toliau dabar aunamės batukus su raištukais - musiau ir per vasarą kareivišką apavą dėvėsim.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą